Kas yra nistagmas?
Nistagmas yra nevalingi akių judesiai, paprastai iš vieno šono į kitą, bet kartais akys siūbuoja aukštyn-žemyn ar net apskritiminias judesiais. Daugumos žmonių, turinčių nistagmą, rega yra susilpnėjusi.
Kas yra paveikiamas?
Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais atsiradęs nistagmas vadinamas „ankstyvuoju pradiniu“ arba „įgimtu nistagmu“. Būklė taip pat gali išsivystyti vėlesniame gyvenimo etape, tada naudojamas terminas „įgytasis nistagmas“.
Kas sukelia nistagmą?
Ankstyvoje vaikystėje nistagmą gali sukelti akių arba regos ryšio tarp akies ir smegenų problemos. Jis pasireiškia plačiu vaikystės akies būsenų spektru, tokių, kaip katarakta, glaukoma, kai kuriomis tinklainės būsenomis ir albinizmu (žiūr. žemiau „Susiję akių būklės“). Jis taip pat gali būti aptinkamas tarp vaikų, turinčių daugybinį neįgalumą, tokį, kaip Dauno sindromas.
Daug vaikų su nistagmu neturi akių, smegenų ar kitų sveikatos problemų. Šiuo atveju būklė yra vadinama “igimtu idiopatiniu nistagmu” arba “idiopatiniu nistagmu”, pavadinimas nusako, kad būklė yra prasidėjusi labai ankstyvame gyvenimo etape ir jos priežastys yra nežinomos.
Įvairūs nistagmo tipai gali būti paveldimi. Kad sužinoti apie kieno nors galimybes nistagmą perduoti kitai kartai, specialistas visų pirma turi tiksliai diagnozuoti esamą būklę. Klinikos genetikai gali suteikti detalią informaciją. Jūsų akių specialistas galėtų pas kurį nors iš jų jus nukreipti.
Įgytasis nistagmas, kuris išsivysto vėlesniame gyvenime, gali būti kitos būklės, tokios kaip insultas, išsėtinė sklerozė ar net galvos sutrenkimas, simptomu. Gali būti daug priežasčių. Nistagmas nėra užkrečiamas.
Kadangi nistagmas gali būti pirmu rimto akių arba smegenų sutrikimo požymiu, yra labai svarbu, kad kai tik nistagmas pradeda vystytis, vaikas arba suaugęs būtų nukreiptas pas oftalmologą (akių specialistą) arba neuropatologą.
Kaip paplitusi ši būklė?
Tai nėra tiksliai žinoma, bet manoma, jog nistagmas paveikia nuo vieno asmens iš dviejų tūkstančių iki vieno iš tūkstančio.
Kaip nistagmas paveikia žmogų?
Nistagmas veikia žmones įvairiai ir poveikis kiekvienam asmeniui yra skirtingas. Beveik visais atvejais rega susilpnės. Yra keletas būdų, kuriais būklė gali paveikti žmogų:
- Daugumas žmonių, kurie turi būklę nuo vaikystės nėra veikiami nuolat judančio vaizdo (žinomo kaip „oscilopsija“), kadangi jų smegenys prisitaiko prie akių judėjimo. Tačiau žmonės, įgiję nistagmą vėliau, ne taip gerai prisitaiko ir oscilopsijos yra veikiami labiau.
- Nistagmas yra dažnai siejamas su regos susilpnėjimu. Regos praradimo laipsnis skiriasi nuo lengvo neprimatymo iki labai blogo regėjimo ir gali būti susijęs su paslėpta esama būkle. Daug nistagmą turinčių žmonių registruojami kaip turintys sunkią regėjimo negalią/neregiai arba turintys dalinę regėjimo negalią/neprimatantys. Registravimas turint sunkų regėjimo negįgalumą/aklumą nebūtinai reiškia, kad jūs visiškai neturite regos arba, kad ją visą prarasite ateityje.
- Įgimtas arba ankstyvasis pradinis nistagmas paprastai laikui bėgant neprogresuoja. Tačiau paslėpta akies būklė gali pablogėti priklausomai nuo to, kas ji yra ir kaip ji gydoma. Kartais paslėptos būklės gydymas gali pataisyti nistagmo būklę, bet dažnai nistagmas yra visam laikui.
- Dėl nistagmo regėjimas gali kaitaliotis dienos bėgyje ir panašu, jog jis yra veikiamas emocinių ir psichinių faktorių, tokių kaip stresas, nuovargis, nervinė įtampa, nepažįstama aplinka. Žmonės su nistagmu gali greičiau negu kiti pavargti dėl papildomų pastangų, kurių jiems reikia, kad galėtų į ką nors žiūrėti.
- Daug žmonių, turinčių nistagmą, gali skaityti labai smulkias raides jei jos yra gana arti akių. Kai kuriems padeda pagalbinės regėjimo priemonės, tokios kaip lupa. Tačiau visada turi būti leidžiama pakankamai spaudos su dideliu šriftu, ir visa rašoma informacija turi būti aiškiai atspausdinta, ypač mokykloje. Labai sunku dviese skaityti knygą, kai ji veikiausiai yra per toli arba laikoma netinkamu kampu.
- Žmonės, turintys nistagmą gali lėčiau skaityti, nes jiems reikia daugiau laiko apžiūrėjimui. Tai neturėtų būti laikoma prastų skaitymo įgūdžių įrodymu, bet studentams ar vidurinės mokyklos mokiniams, turintiems nistagmą gali prireikti papildomo laiko egzaminų metu.
- Daug nistagmą turinčių žmonių naudojasi kompiuteriais kai jie gali nusistatyti monitoriaus padėtį, kuri atitinka jų poreikius bei nustatyti ryškumą, šrifto dydį ir taip toliau. Tačiau kai kuriems yra sunku skaityti nuo kompiuterio ekrano ilgiau kaip kelias minutes. Čia gali padėti eksperimentavimas su įvairiais spalvų deriniais ir didelių ekranų panaudojimas.
- Svarbus yra žiūrėjimo kampas. Daugelis turinčių šią būklę turi „nulinį tašką“, kuriame akies judesys yra sumažėjęs ir rega geresnė. Dažnai jie pasuka galvą, kad galėtų geriau matyti. Dažnai padeda padėtis sėdint prie ekrano ar lentos viename šone. Vaikams su nistagmu turėtų būti leidžiama laikyti galvą taip, kaip jie geriausiai mato.
- Kai kurie žmonės linguoja galva, veikiausiai todėl, kad galvos judesys dalinai kompensuoja akių judėjimą.
- Erdvės gilumo suvokimas taip pat yra smarkiai sumažėjęs. Dėl to žmonės kartais atrodo šiek tiek lėtesni ar nerangesni negu įprasta.
- Dėl blogo erdvės gilumo suvokimo gali būti paveikta pusiausvyra, dėl ko gali būti sunku naudotis kopėčiomis arba eiti nelygiu paviršiumi.
- Dėl prasto regėjimo gali būti sumažėjęs pasitikėjimas savimi ir gali būti sunku išlaikyti akių kontaktą.
- Galimybė vaikščioti taip pat gali būti paveikta, ypač nepažįstamoje ir intensyvioje aplinkoje, tokioje kaip supermarketas, geležinkelio stotis, oro uostas. Pereiti gatvę yra taip pat sunku. Orientacijos (žinojimo kur esi) ir mobilumo (saugaus judėjimo iš vienos vietos į kitą) treniravimas gali padėti. Labai nedaug žmonių su nistagmu legaliai gali vairuoti automobilį.
Koks galimas gydymas?
Nistagmas neišgydomas, bet yra keletas gydymo būdų, kurie gali padėti.
Akiniai ir kontaktiniai lęšiai nekoreguoja nistagmo, tačiau jie gali šiek tiek padėti ir žinoma turėtų būti dėvimi, kad koreguoti kitas regos problemas. Vaikui ar suaugusiam gali būti diagnozuota „trumparegystė“ (neryškus matymas iš didelio atstumo) arba toliaregystė (artimo matymo problemos) taip pat turint ir nistagmą. Toliaregystė ar trumparegystė atsiranda dėl to, jog pati akis nėra teisingos formos, kad gerai laužtų (fokusuotų) šviesą.
Fokusavimo problemos gali būti koreguojamos akinių ir kontaktinių lęšių pagalba, bet nistagmas vis tiek veiks asmens regėjimą. Jūsų optometristas (optikas) galėtų su jumis tai aptarti detaliau.
Labai retai imamasi chirurgijos tam, kad pakeisti raumenų, judinančių akį padėtį. To tikslas yra sumažinti galvos pasukimo kelią, reikalingą tam, kad geriau matyti. Tačiau chirurgija negali nei koreguoti, nei išgydyti nistagmo.
Mokslininkai ištyrinėjo būdus kaip galima bandyti sumažinti nistagmo poveikį, priverčiant pacientą įsisąmoninti akies judesį ir skatinant jį valdyti. Šios technikos remiasi vizualiniais ir garsiniais signalais, žinomos kaip biogrįžtamasis ryšys su pacientu. Pavyzdžiui pacientas galėtų klausytis elektroninio signalo, kuris sustiprėja kai akies judesys yra didesnis. Kai kurie žmonės sako, kad jiems šis gydymo būdas padeda.
Tačiau įrodymai nėra galutiniai ir nėra atsakyta į visus klausimus, tokius kaip: „ar šios technikos tikrai pataiso regėjimą, ir ar galimi teigiami pokyčiai yra ilgalaikiai?“
Geros naujienos
Nistagmas nėra skausmingas ir neveda prie progresuojančio regos praradimo. Problemos, atsirandančios dėl įgimto arba ankstyvojo pradinio nistagmo, yra linkę išsitaisyti kol rega stabilizuojasi apie penktus ar šeštus metus. Panašu, kad daug stimuliuojant vaikus ankstyvaisiais metais, padedama jiems kuo geriau naudotis esama rega. Naudingi yra žaislai, skatinantys vaiką sekti judantį objektą, tokie kaip stiklo rutuliukai ar traukinukai Tokie yra žaidimai, kurie skirti vystyti ėmimo ir stebėjimo koordinaciją.
Negalima pasakyti, kad kuris mokyklos tipas yra geriausiais vaikams, turintiems nistagmą – kiekvienas vaikas turi savo ypatingus reikalavimus. Vis dėlto daugumas vaikų su nistagmu lanko normalias mokyklas. Daug įstoja į kolegijas ir dauguma suaugusiųjų, turinčių nistagmą gyvena nepriklausomą gyvenimą.
Kaip nistagmo efektas gali būti sumažintas?
Gali būti padaryta daug kas, kad sumažinti nistagmo efektą ir užtikrinti, jog žmonėms su šia būsena būtų prieinamos tokios pačios galimybės kaip ir žmonėms su šimtaprocentine rega.
Tiksli informacija ir palaikymas, ypač ankstyvaisiais metais, gali daryti ir daro daug. Blogiausiais atvejais be suprantamo paaiškinimo apie nistagmo padarinius apie kai kurius vaikus yra neteisingai manoma, jog jie turi mokymosi sunkumų. Tai reiškia, kad tikrosios problemos, kilusios dėl jų prasto regėjimo, yra nesiimama. Su mokytojų, paruoštų dirbti su regos negalią turinčiais vaikais parama, mokyklos supratingumu ir tėvų pagalba daugumas iš sunkumų, kuriuos sukelia nistagmas gali būti įveikti.
Susiję akių būklės
Svarbu atsiminti, kad daug vaikų, turinčių nistagmą, neturi akių, smegenų ar kitų sveikatos problemų. Tačiau mažumoje atvejų nistagmas gali būti susijęs su šiom būklėm:
Albinizmu
Albinizmas yra pavadinimas, duotas grupei paveldėtų būklių, kuriose yra pigmentacijos (spalvos) trūkumas akyse (akių albinizmas), dažnai ir odoje, o taip pat ir plaukuose. Todėl daugumas žmonių turinčių albinizmą yra labai šviesūs, beveik balti, nors kai kuriems albinizmas paveikia tik akis. Žmonėms su albinizmu didžiausios problemos iškyla saulėtomis dienomis ir ryškiai apšviestoje aplinkoje. Iš esmės kiekvienas, turintis albinizmą, turi ir nistagmą.
Kūginių fotoreceptorių distrofija
Kūginių fotoreceptorių distrofija yra regos pakenkimas, kuris gali būti sukeltas bet kurio iš daugybės akies sutrikimų. Šie sutrikimai gali tiek būti, tiek nebūti paveldimi. Kai kurios distrofijos atsiranda vėlesniame gyvenime, kartais net jau sulaukus 50-ies. Kiti tipai gali atsirasti ankstyvoje vaikystėje arba net gimimo metu.
Kūginių fotoreceptorių distrofija paveikia centrinį matymą ir gali sukelti problemas matyti ryškioje šviesoje, matyti detales, tokias kaip žiūrint televizorių, skaitant, rašant ar siuvant, matant spalvas.
Vaikystės (arba “juvenalinė”) katarakta
Katarakta yra lęšiuko aptemimas, kuris sukelia regos neryškumą arba apsiblausimą, nes šviesa negali patekti iki akies galinės dalies. Ne visos kataraktos pakenkia regėjimui taip smarkiai, kad reikėtų operacijos. Kai kurie kūdikiai gimsta su kataraktomis, o kai kuriems jos išsivysto vėliau vaikystėje. Vaikystės kataraktos gali būti paveldėtos arba gali atsirasti dėl sužalojimų arba ligos. Tačiau daugumoje atvejų kataraktos priežastis negali būti nustatyta.
Dauno sindromas
Dauno sindromas yra genetinė būklė, atsiradusi dėl papildomos chromosomos buvimo. Žmonės su Dauno sindromu turi 47 chromosomas vietoje paprastai turimų 46. Tai yra viena iš dažniausių mokymosi neįgalumo formų. Žmonės su Dauno sindromu dažnai gali turėti nistagmą ir kitas akių būkles. Jiems reikėtų dažnai tikrintis akis pas optometristą.
dėl smulkėsnės informacijos prašome kreiptis nurodytais kontaktais
